evaldukas (evaldukas) wrote,
evaldukas
evaldukas

Kelio tiesėjai išniekino nacių aukų palaikus

Tiesiant kelią šalia šalia masinių žudynių vietos buvo išniekinti nužudytų žmonių palaikai. Darbininkams kasant tranšėją vandentiekio vamzdžiams buvo atidengta kapavietė su žmonių kaulais.

Kad naciai visą okupacijos laikotarpį iš Šiaulių kalėjimo į Pročiūnų miškelį vežė ir žudė žmones buvo žinoma.

Komisija Vokiečių žiaurumams Šiaulių mieste tirti 1944 metų spalio mėnesį buvo atkasusi 8 duobes, kuriose rado 732 nužudytų žmonių kūnus.

Komisija :
Pirmininkas Šiaulių miesto NKVD atstovas Fiodoras Kiseliovas, sekretorius mokytojas Jonas Trinkūnas, nariai - Šiaulių miesto ir apskrities prokuroras Juozas Aleksiūnas, Šiaulių miesto sveikatos skyriaus atstovai medicinos feldšeris Petras Kasputis, medicinos feldšeris Vladas Jacevičius, laisvos profesijos fotografas Stasys Ivanauskas atkasinėti pradėjo 1944 spalio 14 dieną. Atkasinėjo 7 pročiūnų kaimo gyventojai. Vėliau duobes atkasinėjo karo belaisviai.

Atkastų duobių dydžiai: 1duobė 11,5m X 3,5m, 2 duobė 8m X 4 m, 3 duobė 7m X 3 m; 4 duobė 7,5 m X 3m ; 5 duobė 15m X 2,5m ; 6 duobė 12m X 3m; 7 duobė 9m X 2m ; 8 duobė 1,5 x 1m . Septinta duobė nepilna ir neužkasta.


Komisijos aktas užbaigtas fraze " Žmonės, kurių giminės ir artimieji čia palaidoti, pageidauja, kad ši vieta būtų papuošta ir čia pastatytas atitinkamas paminklas"

Akto originalą galima rasti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, F. 159, RK-30, l. 1, 1a, 2, 2 r. (Ypatingosios sovietinės komisijos dokumentai)

Sovietmečiu Pročiūnų miškelis atsidūrė karinės bazės teritorijoje. Paminklas taip ir nepastatytas, žudynių teritorija aptverta spygliuota viela ir pažimėta ant betoninių stulpelių pritvirtinta lenta liudijančia apie čia nužudytus 732 žmones. Atkasinėjant komisijai - žudynių vieta buvo 400 metrų nuo vieškelio. Sovietmečiu šalia žudynių vietos buvo nutiestas betoninis kelias. Kai iš sovietų karinę bazę perėmė Lietuvos kariškiai - žudynių vieta nebuvo tvarkoma. Teritorija perėmęs mistas irgio neskubėjo tvarkytis. Nors po spaudoje pasirodžiūsių publikacijų tą vieta retkarčiais būdavo nušienaujama.

Kurie žmonės buvo nužudyti Pročiūnuose miškelyje? Tai nebuvo žinoma. Daugiausia žinoma apie dvejuose paskutinėse pagal komisijos numeraciją 5 ir 7 dobėse suguldytus žmones. Jie buvo žudomi 1944 metų liepos mėnesį prieš pat išvejant nacius iš Šiaulių.

Liudytojų teigimu į Pročiūnų miškelį mirti buvo vežami lietuviai, rusai, žydai, visų tautybių kalėjusių Šiaulių kalėjime žmonės. Šiaulių žydų likimo tyrinėtojo Leibos Lifšico nuomone Pročiūnuose buvo sušaudyta 340 žydų. Jo nuomone ten įvyko ir vienos pirmųjų Šiaulių žydų žudynių vykusių jau po pirmų dienų pogromų:

„Tuo pat metu, kai vyko žydų vyrų areštai, pagal miesto savivaldybės komisijos sudarytus sąrašus karo lauko policija suėmė per 20 žymiausių Šiaulių miesto žydų: dvasinius bendruomenės vadovus, žinomus inteligentijos atstovus, turtingiausius verslininkus. Suimtuosius uždarė kalėjime kaip įkaitus. Paskelbė, kad jie bus likviduoti, jei miesto žydai „nusikals“ vokiečiams. Tarp įkaitų buvo Šiaulių miesto vyriausiasis rabinas Aronas Bakštas, žydų religinis teisėjas Abromas Icikas Nochumanskis, rabinas Samuelis Rabinavičius, mokytojai Morduchas Rudnikas, Leiba Chaitinas, Mejeris Šubas, hebrajų gimnazijos direktorius Josifas Rudnikas, advokatai Izraelis Abramavičius, Hiršas Rachmilis ir daktaras Gecas, pirkliai Simonas Rozenbergas, Kadišas Šapira, muitinės ekspeditorius Elijas Penas. Po kelių arešto dienų jie buvo išvežti iš kalėjimo ir sušaudyti Pročiūnų kaimo miškelyje Zoknių aerodromo teritorijoje. Pretekstu tam tapo vokiečių paskleistas gandas, neva žydai apšaudę vermachto karius. Iš tikrųjų tarp savęs susišaudė girti vokiečių kareiviai.“
paimta iš: http://www.jmuseum.lt/index.aspx?Element=ViewArticle&TopicID=308&ArticleID=3285

Kai 2009 metais archeologams buvo užsakyta atlikti tyrimą prieš tiesiant naują kelią ir komunikacijas, paaiškėjo, kad nėra žinoma, kur baigusi tyrimą komisija užkasė nužudytų žmonių palaikus. Archeologai pakasinėjo tas aptvertos teritorijos vietas, kurias turėjo kliudyti numatomos tiesti komunikacijos ir nieko ten nerado. Projektuotojai ties aptverta vieta padarė nedidelę apylanką perkeldami komunikacijas į kitą kelio pusę. Bet pats kelias numatytas tiesti palei aptvertos teritorijos ribą, įlendant į ją kokį metrą.

Kai kai buvo pradėtos kasti tranšėjos komunikacijoms atrodė, kad iš abiejų pusių artėjantys ekskavatoriai tuoj įsuks į žudynių vietą. Bet nusuko. Nuo miesto pusės tik priartėjo prie betoninių stulpelių su spygliuota viela, o nuo tolimesnės pusės, kelis jų nuvertė numestami ten kelio tiesėjams trukdžiusę nuo sovietų likusę betoninę konstrukciją. Toj vietoje kelio tiesėjų ir laukė šiurpi staigmena. Keli metrai už aptvertos teritorijos, palei pat ten buvusį betoninį kelią buvo atkasta keliolikos metrų ilgio ir trijų keturių metrų pločio kapavietė. Palaikai joje suversti netvarkingai.

Archeologė Audronė Šapaitė portalo Lrytas žurnalistui sakė kad duobėje gali būti nuo 50 iki 100 palaikų.
„Palaikų liekanos suverstos netvarkingai. Čia rasta batų, drabužių liekanų, šovinių, tūtelių. Gali būti, kad čia bus nustatyta nuo penkiasdešimties iki šimto žmonių palaikai“, – portalas lrytas cituoja A. Šapaitę. Tyrinėtojos nuomone pasiremdamas portalas mano kad tai viena iš aštuonių komisijos ankščiau atkastų kapaviečių. Kur likusios - nėra žinoma.

lrytas publikaciją galima rasti čia:http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/atkasta-masine-kapaviete-gali-brangiai-kainuoti-siauliams.htm
Archeologės nuomane atkastoji kapavietė ankščiau buvo uždengta betoninio kelio. Mano nuomone ji buvo šalikelėje . Pateiksiu porą nuotraukų.
Vieną kaip atrodė vieta dar nenuardžius betoninio tako 2015 metų kovą



betoninė konstrukcija guli šalikelėje kai tik ties jos galu turėtų būti dar neatkastos duobės kraštas



Ši nuotrauka daryta liepą. Betoninis kelias nuardytas, šalikelėje gulėjusi betoninė konstrukcija perkelta į aptvertą teritoriją, kapavietė atkasta. Bet oientyras - aptvertoje teritorijoje augusi pušis - liko.

Tiesa sakant nežinau, kaip yra iš tikrųjų. Turiu tik klausimų.
Ar dabar atkasta kapavietė viena iš tų palaikų, kuriuos buvo atkasusi sovietų komisija.
Kodėl ji atsidūrė už aptvertos teritorijos ribų?
Kariškai dėl kažkokių sumetimų - tikėtina dėl tiesto kelio susiaurino tą teritoriją?
O gal tiesiog Sovietų komisija šios kapavietės nerado? Juk akte rašoma, kad pirmosios duobės jau apaugusios krūmais.
Papildoma mįslė - kodėl palaikai suversti netvarkingai. Komisija turėjo pakankamai belaisvių darbo jėgos, kad nacių aukų kūnus perlaidoti tvarkingai...
Ir nepriklausomai ar ši kapavietė buvo atkasta sovietų komisijos, kur kitos šešios (viena, pagal sovietų aprašyma aštuntoji buvo labai maža 1,5X1 metro dydžio ir joje buvo tik du kūnai, tai tikėtina, kad juos palaidojo su kitais, nes atkastoji duobė lyg ir per maža žmogui laidoti.

Ar sovietų komisija aukas užkasė tose pačiose duobėse?

Tik atsakius į tuos klausimus galima bandyti spręsti ar tiesiamo kelio zonoje nėra daugiau palaidojimų.

Kaip ten bebūtų toliau tiesti kelią per kaulus nefgalima. Jau nuskambėjo pasiūlymas atkastus kaulus perkelti. Manyčiau pasiūlymas nepamatuotas. Juk nėra jokios būtinybės kelią tiesti per kaulus. Palaidoti žmonės nusipelno pagarbos ir ramybės, o ne kaulų kilnojimo iš vienos vietos į kitą. Na taip kelio tiesėjams gal būt gaila įdėto darbo, bet to darbo rezultatas - išniekinti palaikai. Tiesiog jiems reikia grįžti į pagarbų atstumą ir padaryti apylanką. Nes pagal dabartinį kelio tiesėjų planą - atkasta kapavietė atsiduria po keliu.

Be to reikia sutvarkyti suniokotą žudynių vietos aplimnką. Žudynių vieta netinka atsikratyti statybininkams trukdančių riedulių ir betoninių konstrukcijų. Toks kelio tiesėjų darbas kelia pasipiktinimą. Miesto klerkai užsakę ir leidę šį palaikų išniekinimą turėtų pasiaiškinti.

Miesto valdia pagaliau praėjus 70 metų po karo turėtų išpildyti aukų artimųjų norą išsakytą dsovietinės komisijos akte :

" Žmonės, kurių giminės ir artimieji čia palaidoti, pageidauja, kad ši vieta būtų papuošta ir čia pastatytas atitinkamas paminklas"

Pabaigai šiek tiek nuotraukų, taip atrodo atkasta kapavietė.











Tags: nacių aukos
Subscribe
  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 0 comments