Joniškio baltoji sinagoga, kaip bandymas sulietuvinti žydišką paveldą

Žinutė Joniškio miestui ir rajonuiskirtame laikraštyje "Sidabrė" 2021 m.birželio 30 dienos numeryje sudomino istorine tema. "Pašventinta Šiaulių ekonomijos valstiečių pasipriešinimui skirta lenta". Įvykis man žinomas nuo mokyklos laikų. tada, sovietmečiu, jį pateikinėjo kaip klasių kovos pavyzdį. Dabar to įvykio "istorinės atminties politikos' reikšmė man liko neaiški. Tiesa sakant tai paskutinės dviejų tautų respublikos konvulsijos. valstybė 1769 metais jau buvo tiek silpna, kad ekonominiai klausimai buvo sprendžiami ginkluotais susirėmimais. Praėjo dar ketvirtis amžiaus ir šalį pasidalino stipresni kaimynai. Apie tą sukilimą galima pasiskaityti

Baltoji sinagoga Joniškyje, jau padabinta "atminimo klecku"
Baltoji sinagoga Joniškyje, jau padabinta "atminimo klecku"

Žinutėje daugiau rašoma apie Joniškyje vykusią istorikų konferenciją. Bet žinutės pabaiga pribloškė "Vėliau susiburta prie Baltosios sinagogos -oficialiai atidengti Šiaulių ekonomijos valstiečių pasipriešinimo atminimo lentą. Šiuolaikinių šokių grupės "Stichija" merginos atidengė šį paminklą simboliniu šokiu, o pašventino Joniškio Švc,Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Remigijusd Jurevičius".

Collapse )

Nacizmo propaganda iš kaimynų atimtu turtu

Šiemet sueina 80 metų nuo Holokausto per kurį žuvo virš 96 procentų Lietuvos žydų. Liūdna bet valstybės paminėtinų datų sąraše birželio 23 pažymėta kaip Birželio sukilimo diena. Šį kartą nekalbėsiu apie šlykščias Lietuvos institucijų (pirmiausia tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras , Seimas , Prezidentai Brazauskas, Adamkus  ir t.t.) bandymus heroizuoti sukilėlius dalyvavusius Holokauste. Šį kartą apie konkretų sukilimo į valdžią atvestos administracijos veiksmą. Nacizmo antisemitinių idėjų propagandą persekiojamų, bet dažnai dar gyvų kaimynų žydų turtu. Rašysiu apie vieną Konkretų miestą — Telšius.

Collapse )

Pianinas juodas ir kitokie Telšių žydų daiktai

Sprendžiant iš dokumentų ši istorija prasidėjo 1941 lapkričio 7 dieną. Nors galima sakyti, kad ji prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną kai prasidėjo nacių-sovietų karas, arba birželio 27 dieną kai Telšių žydai buvo išvaryti iš namų. Istorijos herojams norėtus sakyt,. kad istorija prasidėjo 1940 liepos 15 dieną.  Tegus tai sau nusprendžia kiekvienas skaitytojas.

Dokumentai kalba apie Pianiną juodą ir kitokius daiktus.

Taigi 1941 metų lapkričio 7 dieną Politiniai kaliniai Stasys Bagdonas ir Stepas Paulauskas parašė pareiškimus žydų turtui gauti.

Collapse )

Lietuvos tolstojininkai 3 dalis

Balys Dūda (1896 -1924) viena svarbesnių figūrų tolstojininkų judėjime nepriklausomybės metais.

1915 m. įgijo pradžios mokyklos mokytojo cenzą.  

1915–1916 m. B. Dūda dirbo mokytoju Dūbliškiuose (Kupiškio r.), rengė jaunimo švietimo vakarinius rudens-žiemos kursus Dūbliškių ir Maksvyčių kaimų jaunuomenei.  

1917–1919 m.  valdinės pradžios mokyklos mokytojas Suderge, Mieleišiuose

.  

Collapse )

Lietuvos tolstojininkai 2 dalis

Antroje paskaitos dalyje pasakosim apie Lietuvos tolstojininkus. Apie judėjimą galima pasakoti kaip apie atskiras veiklas, arba apie prie jo vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu prisidėjusias asmenybes.  Tiek vienas tiek kitas būdas turi trūkumų. Lietuvos tolstojininkai veikė kaip asmenybės, bet ne visi dalyvavę judėjime tolstojininkais buvo visą laiką, be to žmonės giliai paveikti tolstojininkų idėjų, nebūtinai save vadino tolstojininkais. Bet Pasakojant apie asmenybes sunku papasakoti apie kolektyviunes veikas — leidybą, komunų kūrimą, kursus ar žydų gelbėjimą. Todėl teks kombinuoti Einant abiem keliais trukdo dar vienas dalykas — tolstojininkų judėjimas nėra pakankamai ištyrinėtas ir autorius lektorius nežino daugelio dalykų. Visgi, labai nesmerkite, kad pamėginsiu papasakoti apie tai ką žinau.

Collapse )

Lietuvos Tolstojininkai

Čia pamėginsiu sudėti viską ką papasakojau ar tik ketinau papasakoti savo paskaitoje. Tiesa formatas kitas, todėl dėsiu mažiau savo teksto ir daugiau nuorodų į kitų žmonių tekstus.  Tema plati neišpasakojama vienoje paskaitoje. Todėl į daugelį aspektų papasakota prabėgomis.  Šitas tekstas skirtas tiems kas norėtų šią temą domėtis savarankiškai. Mano čia pateikiamos nuorodos nėra vienintelės galimos. Tiem, kas susidomės, rekomenduoju paieškoti ir kitų nuorodų.

Esu labai dėkingas Šiaulių esperantistų klubui "Ruto" ir žmonėms dar paskaitoje ją reikšmingai papildžiusiems. 

Collapse )

Neduokit buržujų vaikams narkotikų

"Ir anarchizmo ir marksizmo klasikai akivaizdžiai nežinojo genialaus Vovos kliedesio "valstybė ir revoliucija", o dar jie nežinojo Liovos kliedesio apie "biurokratiškai deformuotą". Nežinoma ką rūkė Vova su Liova, bet visi nuo to svaigo apie 70 metų. O kai kuriuose vietose, rūpestingai vadovaujant svaigulys tesiasi"

"класики и анархизма и марксизма явно небыли знакомы с гениальным бредом Вовы "Государство и революция" и Он там изобрел отмирание, А еще они незнали бреда Лёвы о "бюрократически деформированном". Неизвестно что курили Вова с Лёвой но все из-за энтого тащились лет 70. А в некоторых местах под чутким руководством и продолжают"


Moralė?
Neduokite buržujų vaikams stiprių narkotikų 

Недавайте буржуинским сыночкам кайфа это вредно для общества

Velykos rudenį

Dabar jau visi baigia pamiršti sovietmečiu dažnai minėtą "Savickienę Juzę" (Sovietskij Sojuz) ir "Velykas rudenį" (Velikaja Rodina).  Prieš kelias dienas praūžė Vovos Uljanovo gimtadienis. Sovietologai kažkaip praleido tą faktą kad Vova Leninas buvo neplaukuotas ir platino tikėjimą į valstybės atmirimą. T. Y. buvo visiškas Jėzaus antipodas.  Siūlau grįžti prie tikrųjų Vovos idealų ir jau šį rudenį  sovietines velykas paminėti tikro Uljanoviečio vertu pasisveikinimu:

"Valstybė atmiršta — Tikrai atmiršta"

"Тосударство отмирает - во истину отмирает"

Užpuolė tiesa "Teisybcentrį"

Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Centrą tarsi kokia piktžolė puolė Tiesa.  Ji kliudė gaminti lietuvių tautos didvyrius. Žiūrėk tai vieno tai kito centro sukurtuose mituose Tėvynei ir Tautai nusipelniusio didžiavyrio  biografijoje tarsi rūdys pro laką prasimušdavo teisingos bet nelabai garbingos biografinės detalės. Tokiais atvejais istorijos valdininkai iš centro memorialinio departamento imdavosi išbandytų metodų, gražinimo ir nutylėjimo. Tik kad ne sovietmetis ir archyvai atviri. Nutylėti vis sudėtingiau, o dailinimas kliūna, entuziastai ir istorikai dirbantys ne centre kelia visokius nepatogius klausimus ir net šviežiai nulakuotos biografijos neatrodo įtikinamai.  
Kai kuriais centrui itin nenusisekusiais atvejais Memorialinio departamento korifėjams į pagalbą atėjo komunikacijos specialistai, pavyzdys, J. Noreikos istorija. Pradėta dar iškilaus dabar Seime ir Krašto apsaugos ministerijoje dirbančio istoriko — jis buvo mokslinis V. Ašmensko knygos redaktorius. Vėliau ėmus lysti dešimtims ir net šimtams paties Noreikos pasirašytų dokumentų herojaus biografija nusidažė Holokausto spalvomis — tai žuvę žmonės, pasisavintas svetimas turtas, tarnyba naciams persekiojant žydus, lietuvius, rusus. Net Tarptautinės komisijos okupacinių režimų nusikaltimams tirti nariai pasmerkė centro poziciją J. Noreikos klausimu. Bet komunikacijos specialisto D. Stanciko tai nesustabdė jis pažymonis ir knyga tarsi kūju pataisė neherojišką biografiją. Centre pasikeitė vadovybė naujas vadovas gal būt įkvėptas Stanciko "sėkmės' pasitelkė dar vieną iš seniau darbu Damušio centre pagarsėjusį komunikacijos specialistą, kuris greit nustatė kuriais šaltiniais turi naudotis istorikai...

Collapse )

Grigorijus Geršunis. Nepapirksite žadėdami gyvybę

Šiek tiek ankščiau anarchija.lt publikuotoje G. Geršuni prisiminimų ištraukoje matome iš

kilaus žydo revoliucionieriaus portretą. Tą tipą kurį dabartinė Lietuvos viešuoji nuomonė taip dažnai užsipuola kaltindama išprovokavus Holokaustą.  Antisemitai žydams revoliucionieriams kabino ir kabins dar daug etikečių, kad viosa tai melas galima įrodyti tik pateikiant realiai gyvenusų žmonių portretus, Kie kur kas įtaigesni nei antisemitų prasimanymai. Tokie motyvai skatina mane publikuoti dar kartą šią ištrauką, Neprarandant vilties, kad Lietuvoje atsiras jėgų norinčių išleisti Lietuviškai šio iškilaus litvako prisiminimus. Mielai juos visus išversčiau. Grigorijus Geršuni yra palikęs ir nuostabios grožinės literatūros. Rekomenduoju jo fantaziją "Sugriauta užtvanka"

Collapse )