Список военнопленных в волости Ионишкис 1942 г.

В наше время люди осознали что похоронены в массовых могилах сотни итысячи это не цыфры а имена. Процесс называют возвращение имен.В России это чаще всего имена репрессированных в сталинские времена. В Литве — жертвы Холокоста. Я тут попробую опубликовать список военнопленных — Работавших в сельском хозяйстве в Марте 1942 в Волости Ионишкис. Всего в Шяуляйском уезде так работало до 5 тысяч человек. Шансы выжить у них были больше чем у братьев по несчастью оставшихся в Шяуляйском статлаге. Но Они тоже убегали — тех кого ловили — отправляли в тюрьму и расстреливали. Болели, становились инвалидами и отправлялись в статлаг где умирали. Всего в Шяуляй и окрестностях погибло свыше 20 тысяч человек. (послевоенная комиссия предполагала 23 тысячи).

Collapse )

Baigiant J. Noreikos temą

Jonas Noreika, kaip buvo kuriamas didvyrio mitas

 Dėliojant su Jono Noreikos  veikla susijusius dokumentus nuolat kirba mintis o kaip gi iš jo buvo nulipdytas didvyris. Jo konspiratyvi veikla iki nacių sovietų karo neaiški. Pora kartų nelegaliai lankėsi vokiečiams valdytoje Klaipėdoje.  Nei su kuo susitiko, nei kieno užduotis vykdė – nežinia. Karą pasitiko su mažyte keliolikos žmonių grupele strategiškai nieko nelemenčioje provincijos vietoje. Praėjus vokiečiams šuoliais ėmė daryti karjerą – neaiškios pareigos Plungės komendatūroje po poros savaičių vadas Telšių LAF, dar po poros savaičių – Šiaulių apskrities viršininkas. Kas buvo jo karjeros liftas? Nežinia. Laikinoji vyriausybė – jo netempė. Panašu, kad Šiaulių apskrities viršininku tapo susiklosčius aplinkybėms – traukiantis Urbučiui buvo laisva vieta. O Kaune esant aštriam konfliktui tarp Laikinosios vyriausybės ir voldemarininkų pasirodžiusi trečia jėga – žemaičių žemės delegacija kėlė  įtampą. Štai jį ir paaukštino. Senas nomenklatūrinis žaidimas. Paaukštinti nepatogų žmogų.

Paminklas J. Noreikai Šukionyse
Collapse )

Jonas Noreika skundikas ir teisėjas

Jonas Noreika Dirbo nacių režimui metu kai žmonės buvo baudžiami tūkstančiais. Nagrinėjant jo veiklą krinta į akis, kad jis dalyvavo tiek organizuojant represinį aparatą, žlugdant žmonių gebėjimą priešintis. Reperesijos lietė ne vien žydus. Ankstesni rašiniai buvo apie Jono Noreikos sąsajas su Holokaustu.  Dabar pamėginsiu aptart tuos kelis dokumentuotus atvejus, kur J. Noreika veikė kaip skundikas ir… teisėjas.

LCVA-R1441-2-22 byloje 7lapas
Collapse )

J. Noreika - vergvaldys

Nacių okupacijos laikotarpiu Lietuvoje buvo nužudyta gerokai virš 300 tūkstančių žmonių. Holokaustas virš 200 tūkstančių ir karo belaisvių virš 150 tūkstančių. Šiaulių apylinkėse nužudytų žmonių skaičius apie 40 tūkstančių, virš15 tūkstančių – Holokausto aukos, virš 20 tūkstančių Šiauliuose įkurdinto statlago kaliniai.  Didesnė jų dalis buvo nušauti Tai padarė ginkluoti žmonės. Vokiečių Lietuvoje buvo mažai. Todėl yra svarbu kas ir kokiomis aplinkybėmis apginklavo lietuvius. Policiją, tiek reguliarią tiek pagalbinę ir batalionus pradėjo ginkluoti laikinoji vyriausybė ir vokiečių generalinių tarėjų vadovaujama centrinė valdžia. Bet būta ir kitų ginkluotų formuočių. Dalies jų apginklavimu rūpinosi Jonas Noreika, apie ką liudija jo pasirašyti raštai.

LCVA f.R1099, ap.1, b.32, l.15
Collapse )

dar keli turtiniai J.Noreikos veiklos aspektai

Panagrinėjus būdą kuriuo visuomenė buvo įtraukta į žydų plėšimą, kas kažkiek ir priklausė apskrities viršininko kompetencijai akis užkliūna u- dokumentų kur J. Noreika rūpinosi, kad turtas atitektų privatiems asmenims. Sakysim apskrities viršininkas tarpininkauja prieš apygardos komisarą, kad žydo malūnas ir 20 ha žemės šalia jo būtų atiduoti Šiauliečiui Galminui (LCVA F., R-1099, ap.1, b.2, l.544) Plytinei  prireikė žydų malkų iš Laužėnų miško (Tryškių valsčius) (LCVA F. R-1099, ap.1,n.2, l.297), nurodymas iškraustyti iš žydo Šneiderio ūkio neteisingus gyventojus ir į keldinti “teisingą” Pliuskų ( LCVA F. R-1099, ap.1,n.2, l.670)


LCVA F., R-1099, ap.1, b.2, l.544
LCVA F. R-1099, ap.1,n.2, l.670
Collapse )

Noreikiški žydų turto tvarkymo ypatumai

Lietuvių autoriai rašydami apie prieš žydus nukreiptus pogromus karo pradžioje labai dažnai pabrėžia, kad vokiečiai siekė lietuvius į tokius veiksmus įtraukti ir lyg likdami nuošalyje tiesiog fiksavo aprašydami ir fotografuodami lietuvių žiaurumus.  Kai vartai J. Noreikos pasirašytus dokumentus atkreiptinas dėmesys kad jis tiesiai nurodo Iš “žydų turto” ir dalindamas tą turtą įtraukia lietuvių visuomenę į tas neteisėtas dalybas.

LCVA R1099-1-2-456
Collapse )

Žmonės Šiaulių apylinkėse tvarkę žydų turtą

Ginčas kas buvo įtakingesnis žydų turto tvarkymo reikaluoseGewecke ar Jonas Noreika nėra labai produktyvus. Konkretaus Šmuelio likimui svarbesnis galėjo būti lietuvis Jonas, Petras, Romualdas ar Kostas, vokietis Karlas, Joachimas ar Hansas absoliučios daugumos likimą nulėmė jie, bet buvo ir tokių kur išsigelbėjo padedami Domo. Lietuviai neišskiriant netgi Domo Jasaičio, pažinojo vienas kitą, kaip ir vokiečiai bet veikė nebūtinai susitarę.Visi jie priklausė tuometinei visuomenės grietinei. Pamėginsiu trumpai aprašyti tuos žydų turtą tvarkiusius žmones. Kad paskui vėl galėčiau grįžti prie Jono Noreikos vykdyto žydų turto tvarkymo ypatumų. 1941 metais tie žmonės buvo svarbūs.

Pakvietimas Jonui Noreikai į Savitarpio pagalbos vakarėlį pasirašytas Domo Jasaičio LCVA f.R1099, ap.2, b.2, l.108
Collapse )

Lietuvių vokiečių nesutarimai Šiauliuose tvarkant žydų turtą

Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos Tyrimo Centras nuolat pasaulį stebina įvairiais atradimais. 2015 metais centras  pareiškė, kad visapusiškai ištyrė Jono Noreikos – Generolo Vėtros veiklą.  Praėjo dar trys metai ir turime dar vieną atradimą:

Pagrindinis iš žydų konfiskuoto turto reikalų tvarkytojas buvo Šiaulių apygardos komisaras Hansas Gewecke, kuris, kaip minėta, į šių reikalų tvarkymą įtraukė ir J. Noreiką.” (Paimta iš centro rašto Vilniaus apygardos administraciniam teismui.) Ši tezė žinant ankščiau centro skelbtus atradimus nestebina, bet skamba labai neįtikinamai.

Collapse )

Žagarės geto mįslės (tęsinys)

O rugpjūčio 25 dieną Žagarės burmistras Šiaulių apskrities viršininkui pranešė, kad Žagarėje yra 715 žydų. Kur “dingo” 85 žydai paaiškinti nesunku. 38 buvo sušaudyti ir užkasti Žydų kapinėse. Tikėtina,kad tai buvo padaryta tą pačią dieną į Šiaulius buvo telefonu perduota žinia apie esamus 715 žydų.  Dar 47 greičiausiai buvo atiduoti ūkininkams prasidėjus derliaus nuėmimui. Tokį  žydų skaičių   galima rasti Žagarės valsčiaus viršaičio  rugsėjo 15 dienos rašte kur prašoma gražinti darbams duotus žydus. (žr gražinti žydus turinčių valstiečių sąrašas LYA- fondasK58, aprašas1, byla 6458⁄3, lapas 68)

Collapse )