evaldukas (evaldukas) wrote,
evaldukas
evaldukas

Juozapas Streikus ir Holokaustas

Lietuvoje jau tampa įprastu reiškiniu, kai žmonės prisidėję prie Holokausto perlaidojami su valstybinėmis iškilmėmis.
Juozapas Streikus Stumbras su valstybės demonstruojama pagarba buvo perlaidotas Panevėžyje 2020 m. rugpjūčio dieną. Vienos iš televizijų reportažą galima rasti čia https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/1055050/panevezyje-iskilmingai-palaidotas-partizanas-juozapas-streikus-stumbras





Lietuvos Respublikos institucijų propaguojamą partizanų vado biografiją nesunku rasti
Tiesa joje nutylėtas vienas esminis tos biografijos momentas. Nieko nekalbama apie J. Streikaus dalyvavimą Holokauste.

Bet gal šiek tiek apie asmenybę. Ilgai partizanavęs ir slapstęsis J. Streikus Legalizavosi tik 1958 m. Legalizuodamasis jis su smulkmenomis kelių dešimčių puslapių rašinyje papasakojo apie savo partizanavimą. Tiesa tas dokumentas nėra kiek nors plačiau žinomas, nors J. Steikaus bylos skaitmeninis variantas ir yra laisvai prieinamas internete. Plačiau yra žinoma J. Steikaus patriotiškas paskutinis žodis teisme, tiesa gal daugiau „patobulintas“ variantas skelbtas „patriotiško politiko“ A. Anušausko. Tas asmuo mėgsta būti pristatomas istoriku, bet tokiu atveju jį tektų kaltinti žinomo istorinio dokumento klastojimu. Kaip ten buvo su ta kalba aiškinosi žurnalistė R. Miškinytė

Visgi ir savo veiklos aprašyme pateiktame legalizuojantis 1958 m. liepos 25 d. žr. https://eais-pub.archyvai.lt/eais/faces/pages/forms/search/F3004.jspx pirmo tomo 69-88 puslapius J. Streikus nutylėjo savo sąsajas su Holokaustu. Jas jis atskleidė per tardymą 1961 metų lapkričio 10 dieną. Tas pasakojimas leido KGB tardytojui kapitonui Liniauskui kaltinimą papildyti sekančiai:
„1941 metų rugpjūčio mėnesį Streikus Juozapas persikėlė į Turmanto miestelį, kur taipogi priklausė lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų gaujai. Būdamas ginkluotas kartu su kitais lietuviškaisiais buržuaziniais nacionalistais 1941 metų rugsėjo mėnesį varė iš Dukšto miesto į Zarasų rajono Savičiūnų mišką suimtus žydus, kur sekančią dieną lietuviškieji buržuaziniai nacionalistai sušaudė apie 8 tūkstančius žydų.“ J. Steikaus baudžiamosios bylos 5 tomo lapai 285-286

Tiesa reikia padaryti kelias pataisas. Savičiūnų mišką dabar įprasta vadinti Krakybės mišku, o Holokausto aukų skaičius paprastai imamas ir K.Jagerio raporto , jame minima, kad 1941 m. rugpjūčio 26 d. Zarasuose buvo nužudyti 2569 žmonės – 767 vyrai, 1113 moterų, 687 vaikai – žydai, 1 lietuvis komunistas ir 1 rusė komunistė…. Aštuoni tūkstančiai tai aiškiai padidintas skaičius. Taigi KGB kapitonas neteisus dėl skaičiaus ir datos.
Kiek teisus buvo tardytojas dėl kitko, spręskite patys – pateikiu 1961 m. lapkričio 10 dienos protokolo kopiją.





O dabar grįžkime prie laidotuvių – kaip rašiau pradžioje garbės sargyba ir prezidento pagarbos ženklas parodytas Holokausto dalyviui J. Streikui. Na taip jis nešaudė, bet tokių duomenų neturime, bet gi varė link šaudymo vietos... Kyla klausimas ar Lietuvos Respublikos prezidentui G. Nausėdai neatrodo kad pagarbos pirmiausia nusipelno Krakynės miške gulintys 2569 žmonės, o ne tie kas pbent kruopelytę prisidėjo prie jų žūties. O gal ponui prezidentui Holokausto aukų atminimas tiesiog nesvarbus, nužudyti šeimomis šiandien nebalsuoja ir politikų reitingų nelemia… Gaila bet Lietuvos Respublikos aukščiausias pareigūnas dar kartą pamiršo moralės normas ir IHRA aljansui Lietuvos respublikos duotus įsipareigojimus.
Tiems kam įdomus Zarasų krašto žydų likimas, rekomenduoju perskaityti http://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/1941-m-rugpjucio-26-oji/
Tags: holokaustas, juozapas streikus
Subscribe

Recent Posts from This Journal

  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 2 comments