evaldukas (evaldukas) wrote,
evaldukas
evaldukas

Žydų antifašistinio komiteto bandymas gelbėti senąsias Vilniaus žydų kapines

Istorija prasidėjo 1947 metais spalio revoliucijos 30 metinių išvakarėse. 1947 metų lapkričio 5 dieną Pasaulinis žydų kongresas atsiuntė Sovietų sąjungos žydų antifašistiniam komitetui telegramą:
„Žydų sluoksniai sunerimę pranešimo, kad Lietuvos valdžia nusprendė sugriauti istorines žydų kapines Vilniaus mieste.
Prašome jus tarpininkauti pieš sovietų valdžią dėl to brangaus viso pasaulio žydams paminklo išsaugojimo“

Vilniaus Gaono žydų muziejaus nuotraukoje kapinių vaizdas 1950 metais

Nežinia kaip tos telegramos svarstymas vyko žydų antifašistiniame komitete, bet jau kitą dieną to komiteto prezidiumo pavedimu
I. Feferis ir G. Heifecas parašė Lietuvos komunistų partijos sekretoriui A.Sniečkui laišką kuriame ne sveikino su 30 spalio revoliucijos metinėmis , o senųjų Vilniaus žydų kapinių klausimu. Laiške buvo pakartotas Pasaulinio žydų kongreso telegramos tekstas. Pabrėžta, kad užsienio žydų sluoksniai (tame tarpe ir progresyvūs) vertina Vilniaus žydų kapines kaip kultūrinį istorinį paminklą. Šiose kapinėse palaidotas Vilniaus Gaonas, kurio 150- metį mini pasaulio žydų spauda ir kurio vardu pavadinta viena iš Vilniaus gatvių. Prie laiško pridėtas Prancūzijos žydų komunistų laikraščio „Press Nuvel“ straipsnis apie Gaoną. Sakoma kad tai gali padėti sprendžiant kapinių klausimą.
Laiško kopiją iš bylos LYA-f1771-a11-b274 pateikiu.



Šiek tiek apie laiško autorius:
Icikas Feferis, žedų antifašistinio komiteto sekretorius,sovietinis poetas rašęs Jidiš kalba, suimtas ir sušaudytas 1952 m. kartu su kitais žydų antifašistinio komiteto nariais. Straipsnį apie jį galima rasti wikipedijoje

Grigorijus Heifecas – ilgametis NKVD darbuotojas 1947 metais iš organų atleistas ir dirbęs Žydų antifašistiniame komitete. Suimtas su kitais komiteto nariais ir 1952 metais nuteistas 25 metais kalėjimo. 1953 metais reabilituotas. Straipsnį apie jį galima rasti wikipedijoje, tiesa yra tik rusiškas straipsnis.


A.Sniečkus tą laišką su prašymu išsiaiškinti aplinkybes jau po švenčių lapkričio 20 diebną persiuntė Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininkui P.Kareckui.
Vykdomas komitetas klausimą „tyrė“, nors jau turėjo sprendimus atsidūrusius miesto generaliniame plane, ir tai istorijai paliko porą įdomių dokumentų.

Pirmiausia tai Komisijos žydų kapinėms ištirti aktas pasirašytas 1947 metų gruodžio 15 dieną.
Komisiją sudarė

Vyriausias miesto architektas Mikučianis
Architektūros paminklų apsaugos skyriaus prie Lietuvos ministrų tarybos pirmininkas Sakas Sakavičius
Vyresnysis architektūros paminklų apsaugos inspektorius Budreika
Žydų muziejaus vyresnysis mokslinis bendradarbis Rindziunskis
Inžinierius architektas Brancovskis

Akte konstatuojama, kad kapinės uždarytos 1831 metais, labai sugriautos nacių okupacijos metais. Užima 2,7 hektaro. Kapines juosia gelžbetoninė tvora, o iš pietų pusės neaptvertos. Didesnė dalis antkapinių paminklų sunaikinta. Nebva dauguma ankapių pastatyti per pastaruosius 20 metų. Jie komisijos nuomone nėra vertiingi , vertingos tik į juos įmūrytos senosios atminimo plokštės. Gaono kapas pusiau sugriautas. Naujai sumūrytame laidojimo rūsyje yra įmūrytos kelios plokštės iš 18 amžiaus. Hercedeko (taip žydai vadino judaizmą priėmusį grafą Potockį) kapas sunaikintas.
Anot komisijos žydų kapinės po sugriovimų apleistos ir niekieno nesaugomos.
Įdomus komisijos pasiūlymas, tarsi tam tikra nuolaida kapiniu likimu susirūpinusiems žydams:

„Komisija laiko galimu pietrytinėje buvusių kapinių dalyje išsaugoti nedidelę aikštelę 20x20 kur surinkti akmenines plokštes, kurios gali būti išsaugotos generaliniame plane numatytame parke, o likusią teritoriją panaudoti parkui.“

Šiandieniniu požiūriu tai pasiūlymas naikinti kapines, bet Tą padaryti jau buvo nuspręsta ankščiau ko įrodymas yra generalinis planas kurio iškarpą pateiksim vėliau. O čia komisija bando labai atsargiai atsiliepti į kapinių likimu susirūpinusių žydų nerimą.
Pateikiu viso dokumento kopiją skaitantiems rusiškai turėtų būti įdomu.



Po Komisijos akto atsakymą sėdo rašyti Vilniaus vykdomojo komiteto pirmininkas P. Kareckas, padarė tai jau 1948 metų sausio mėnesį. Jis pakartoja komisijos teiginius apie kapines. Plačiau apsistoja ties miesto generaliniu planu ir būtinybę plėsti sporto kompleksą kapinių teritorijoje.
Jo pasiūlymai dėl antkapių jau nenumato jokios kapinių dalies išsaugojimo:
„Miesto vykdomojo komiteto nuomone likusias vertingas plokštes gal būt gali būti perkeltos į kitas kapines (pvz., į Antakalnio)arba, kaip siūloma akte – gali būti surinktos į vieną vietą būsimame parke ir užmaskuotos aukštais želdiniais.“

Archyvinėje byloje LYA-f1771-a11-b274 nėra dokumento rodančio, kad žydų antifašistiniam komitetui buvo išsiųstas koks nors atsakymas. Manau taip atsitiko nes komiteto vadovą Samuelį Michoelsą 1948 metų sausio 12 dieną nužudė Minske. Sakoma k, kad tai padaryta J. Stalino nurodymu. Patyręs stalinistas Antanas Sniečkus visuomet gerai orientavosi Maskvos politinėje konjuktūroje. 1947 metų pabaigoje Vilniaus nomenklatūra dar galėjo priimti ne tokį agresyvų ir griaunantį žydų kapinių atžvilgiu sprendimą , bet 1948 metų pradžioje žydus užklupo represijos ir kapinių ginti neliko kam.
Pateikiu Karecko atsakymą ir generalinio plano iškarpą.





Šiuo P. Karecko raštu buvo užbaigtas antifašistinio žydų komiteto bandymas išgelbėti bent dalelę senųjų Vilniaus žydų kapinių.
Tags: Vilniaus žydų kapinės, Žydų antifašistinis komitetas
Subscribe

Recent Posts from This Journal

  • Post a new comment

    Error

    default userpic

    Your reply will be screened

    Your IP address will be recorded 

    When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
    You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.
  • 0 comments