evaldukas

Lietuvos tolstojininkai 3 dalis

Balys Dūda (1896 -1924) viena svarbesnių figūrų tolstojininkų judėjime nepriklausomybės metais.

1915 m. įgijo pradžios mokyklos mokytojo cenzą.  

1915–1916 m. B. Dūda dirbo mokytoju Dūbliškiuose (Kupiškio r.), rengė jaunimo švietimo vakarinius rudens-žiemos kursus Dūbliškių ir Maksvyčių kaimų jaunuomenei.  

1917–1919 m.  valdinės pradžios mokyklos mokytojas Suderge, Mieleišiuose

.  

buvo tolstojininkystės pradininkas Kupiškio apylinkėse, leido rankraštinį laikraštėlį "Liuosas kelias". apie kurį, tiesa sakant nieko nežinau.

1918 m. su bendraminčiais ji planavo įkurti žemės ūkio kolektyvą – komuną, šiam tikslui entuziastų grupė ketino pirkti  Dabužių (Anykščių r.) dvarą. 


1918–1919 m. jis dirbo ir "Kibirkštėlės" bendrovėje, kuri leido knygas jaunimui, joje paruošė ir išleido kelias dorovinio pobūdžio savo knygeles.

1919–1920 m. laikraščio "Lietuvos ūkininkas" redakcijos korektorius, paskui tėviškėje, bandė suburti "humanistų kuopą". 1921 m. pavasarį B. Dūda buvo apkaltintas ir suimtas, teisiamas ir tik 1922 m. vasario 8 d. Kariuomenės teismo išteisintas.

1922 m. B. Dūda Panevėžyje išleido pirmąjį šiame mieste lietuvišką periodinį leidinį "Meilės keliais" – mėnesinį laikraštį dvasinei kultūrai kelti. 1922 m. nuo kovo iki rugpjūčio mėnesio išėjo keturi šio prenumeruojamo laikraščio-žurnalo numeriai. 

1923–1924 m. B. Dūda dirbo Šiaulių bendrovėje "Kultūra".

Jis rašė žurnalams "Meilės keliais", "Atgimimas", pasirašydamas slapyvardžiais B. Anarikiokas, B. D., Idealistas, Maksvytiškis.

B. Dūda buvo esperantininkas. Rengė Esperanto kalbos kursus

Mirė 1924 m. rugpjūčio 23 d. Šiauliuose, susirgęs džiova.

su biografiaja galima susipažinti čia 

Juozo Petrulio (1904–1975) rankraščių fonde,  Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, išlikę keli B. Dūdos laiškai esperantininkų veiklos klausimais.

Balio Dūdos nuotraukos viešoje interneto prieigoje neradau, bet norintys gali ją gauti Šiaulių "Aušros" muziejuje 


1921 metais B. Dūda organizavo žemės ūkio komuną, Jai priklausė  pats B. Dūda, jo broliai Jonas ir Juozas, ūkininkai J. Gabrėnas, T. Kavoliūnas, K. Jėčius, jo sesuo Marytė, mokytojai M. Glemžaitė ir K. Augulis, trys seserys Garbauskaitės. Iniciatoriai susirado Dabužių dvarą netoli Kavarsko ir ruošėsi jį pirkti. Būrelis 1921 m. sausio mėnesį įsiformino juridiškai, užregistravęs vadinamuosius „Gaminamosios bendrovės įstatus".

Balys, Jonas ir Juozas Dūdos, taip pat K. Jėčius ir jo sesuo buvo nutarę parduoti savo ūkelius, o gautus pinigus panaudoti komunai, ypač L. Tolstojaus raštų leidimui lietuvių kalba.

Visą būrelį vienijo tai, kad jie, nors ir ne visi būdami tolstojininkais, gerai žinojo ir vertino rašytoją, norėjo pamėginti gyventi pagal L. Tolstojaus skelbiamus dorovės principus. Tačiau, apskritai, būrelis didesnių tikslų neturėjo. Tai matyti iš K. Jėčiaus laiško J. Petruliui, kur sakoma, kad norėta „bendromis jėgomis sukurti kultūringą gražų žemės ūkį", įsigyti biblioteką ir pan.

Skaidrėje Dabartinių Dabužių bendruomenės pastatas
Skaidrėje Dabartinių Dabužių bendruomenės pastatas

Kai 1921metais pavasarėjant ruoštasi persikelti į dvarą, pasklido gandai, kad bolševikai tveria kolektyvinius ūkius, prasidėjo skundai.

1921 m. kovo mėn. žvalgyba areštavo B. Dūdą, K. Jėčių su seserim, Garbauskaites. Kratos metu buvo rastas lapelis su užrašu „Gumanistų kuopos įstatai". Ilgai negalvoję, žvalgybininkai surašė protokolą, kad, atseit, egzistuojanti komunistų kuopa, vykstą susirinkimai ir t. t. Suimtuosius atidavė karo lauko teismui. Grėsė sušaudymas. Laimei viskas truputį užsitęsė ir autoritetingų asmenų dėka (B. Dūda buvo dirbęs „Lietuvos ūkininko" redakcijoje, gerai pažinojo F. Bortkevičienę ir M. Sleževičių) bylą pavyko perkelti į kariuomenės teismą. O ten jau buvo galima pasisamdyti advokatą. 1922 metais įvyko teismas. Advokatas kalbėjo, kad esąs nesusipratimas, nes ant lapelio užrašyta ne „komunistų", o „humanistų" kuopa, kad tai esanti L Tolstojaus pasekėjų grupė ir kad tik džiaugtis reikia, jei atsiranda žmonių su iniciatyva ... Pagaliau visus išteisino.

K. Jėčius laiške, rašytame savo bičiuliui E. Levinskui 1969 m. vasario mėnesį, prisimena, kad juos įskundė kaimynai - stambūs buožės M. Kiaulėnas ir J. Vizbaras. „Kai advokatas teisme užklausė, ką gi yra Jėčius padaręs, tai skundikai pasakė, kad „Jėčius klijavo bolševikiškus atsišaukimus", kur buvo nupiešta, kaip „kunigą pasikinkęs pilietis aria"  O tai buvęs rinkiminis valstiečių liaudininkų partijos plakatas...

Po kalėjimo B. Dūdos sveikata pairo. Žmonės išsisklaidė, ir to „komunos" projekto niekas nebeatgaivino.

Informacija paimta iš B. Masionienė "Tolstojystė Lietuvoje"

Komunos veikla galėjo būti sėkminga, dalis jos narių buvo tvirti ūkininkai vėliau sėkmingai ūkininkavo kol atėjo sovietų valdžia. su kuria jų santykiai klostėsi nelengvai pvz. B. Dūdos brolį Kazinierą 1941 metais ištrėmė ir iš tremties jis negrįžo.

Įdomi vieno iš tos komunos steigėjų K. Jėčiaus biografija paimta iš čia

Kazys Jėčius: Ūkininkas,  visuomenininkas,  tolstojininkas Kazys Jėčius gimė  1892  02  20  Dūbliškiuose.  Dvi žiemas mokėsi pas daraktorių mokykloje, lavinosi savarankiškai. Palėvenės „Jaunimo ratelio“ narys. Padėjo  leisti  Kupiškio  „Jaunimo  ratelio“  slaptus laikraštėlius  „Gojelį“,  „Jaunimėlį“,  Aukštaičių pažangiojo   jaunimo   organizacijos   laikraštėlį   „Liuosas-Laisvės   kelias“, jame   bendradarbiavo (slapyvardis Lakišis), su kitais leido ir platino priešiškus vokiečių okupacinei valdžiai atsišaukimus. 1917m. pradžioje su kitais suimtas ir kalintas Šiaulių kalėjime, vėliau Čersko lageryje Vokietijoje, po  1,5m.  pabėgo  ir  grįžo  į  tėviškę.  1918–1919m.  buvo  Kupiškio  valsčiaus  vykdomojo  komiteto narys. Buvo vienas iš Kupiškio jaunimo organizacijos „Draugas“ steigėjų irjos pirmininkas (1920–1921). Kupiškio gaminamosios bendrovės vienas iš steigėjų (1920). Dėl įtarimo laikant ir platinant komunistinę  literatūrą,  1921m.  suimtas  ir  trumpai  kalintas.  Kariuomenės  teismo  išteisintas. Bendravo  su  kupiškėnais  inteligentais  Jonu Laužiku,  Peliksu Šinkūnu,  Jurgiu Bukėnu,  Glemžų kiemu.  Vienas  iš Laisvamanių  etinės  kultūros  draugijos  Kupiškio  skyriaus  steigėjų  (1931),  1939–1941m.  skyriaus  pirmininkas.  Rūpinosi  Kupiškio  laisvamanių  kapinių  steigimu.Buvo  Kupiškio smulkaus   kredito   banko   tarybos   pirmininkas,   narys. Esperantininkas.  Garsėjo  kaip  sumanus ūkininkas, diegė naujas žemės ūkio kultūras, užveisęs juodsidabrių lapių fermą, po lietingų 1928m. numelioravęs  savo  žemes,  kartu  su  kaimynu  Juozu  Matulioniu  įsteigęs  nuosavą  pieninę.  Už  ūkio pasiekimus  apdovanotas  5-ojo  laipsnio Vytauto  Didžiojo  ordinu  (1938).  1949–1955  m.  gyveno Kaune,  vėliau  Dūbliškiuose,  nuo  1969m.  (per  melioraciją  nugriovus  namus)  pas  dukteris Pakruojyje,  Biržuose,  Šventybrastyje  (Kėdainių  r.).  Mirė  1992  06  04  Pakruojyje.  Palaidotas Palėvenės kapinėse.


Savišvietos kursai Dūbliškiuose Kursų programa nėra žinoma, tikėtina, kad daug dėmesio bvo skiriama tolstojininkų idėjoms.  Kaip tai veikė kursų lankytojus iliustruoja vieno iš jų biografija

A. Pajuodis su žmona ir sūnumi
A. Pajuodis su žmona ir sūnumi


 Antanas Pajuodis (1896-1986)). Gimė Surdegyje.. Gausios šeimos (10 vaikų) vyriausias vaikas. Baigė Surdegio cerkvės parapinę mokyklą.

Vėliau privačiai mokydamasis įgijo dviejų gimnazijos klasių išsilavinimą. 1920 pašauktas į

kariuomenę, dėl savo pacifistinių įsitikinimų atsisakė tarnauti bei duoti priesaiką. Dėl to buvo suimtas ir Kariuomenės teismo nuteistas 10 m. sunkiųjų darbų kalėjimo atimant pilietines teises. Keletą dienų  laikytas Kupiškio kalėjime, vėliau perkeltas į Panevėžio apskrities kalėjimą, o iš jo – į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. 1921 amnestuotas, grįžo į tėvų ūkį ir jame dirbo.  Mirus tėvams, teko prisiimti atsakomybę už ūkio tvarkymą ir gausios šeimos priežiūrą bei išlaikymą. Aktyviai dalyvavo Surdegio visuomeniniame gyvenime. 

Nėra žinoma kieno namuose vyko kursai Bet šiandien Dūbliškiuose yra išlikusi tik Laužikų sodyba. Dūda bendravo su būsimu pedagogu Laužiku

Paimta iš čia

Dar viena B. Dūdos veiklos sritis leidykla "Kibirkštėlė" Ji susijusi ir su vėliau žymiu kalbininku Pranu Skardžiumi

Apie P. Skardžių čia

Ir žinoma B. Dūdos kaip tolstojininko veiklos "aukščiausias taškas" žurnalas "Meillės keliais". Išėjo keturi numeriai. Tai buvo pirmas Panevėžyje ėjęs žurnalas. B. Dūda daug rašė žurnale. skaidrėje jo rašinių antraštės

Žurnalas turėjo visą eilę rėmėjų, jų biografijos duotų pilnesnį vaida apie tolstojininkų judėjimą 

Žurnalą redagavo būsimas trečio seimo narys Pranas Vikonis (1897-1959)

Apie žurnalą "Meilės keliais" galima paskaityti 

Apie Praną Vikonį 

Žurnalą "Meilės keliais" galima rasti portale epaveldas.lt

Apie atskirus žurnalo rėmėjus bandykite rinkti medžiagą savarankiškai. Nors tikiuosi kas nors kada nors parengs žinyną "Lietuvos tolstojininkai"

B. Dūdai Persikėlus į Šiaulius vietoje žurnalo "Meilės keliai" Edvardas Levinskas bandė leisti žurnalą "Atgimimas". Bandė, nes abu išleisti "Atgimimo" numeriai buvo sustabdyti cenzūros Štai kaip po netų laikraštis "Šiaulių naujienos" 1924 gegužę aprašė pirmo numerio bylą

Persekiojimų sulaukė ne tik pats žurnalas bet ir jo platintojai. Čia tas pats laikraštis  vėliau rašė apie Kairiuose gyvenusį Altmaną 1924 gegužės 30 dienos numeris

Visgi "Atgimimas turėjo nemažai rėmėjų

Tarp rėmėjų yra  Žigulis tolstojininkas, esperantistas žinutė iš "Šiaulių naujienų" 1924 metų lapkričio 7 dienos

Kita labai svarbi detalė — tarp rėmėjų randame ir "Joniškio jaunimo altruistinę draugiją "Žingsnis" Deja apie tos draugijos veiklą žinių aš neturiu."atgimimo" abu numerius galima rasti epaveldas.lt

Pasakojimas apie Tolstojininkus būtų nepilnas, nepaminėjus J. Petrulio

Jaunuolis su esperantininkų žvaigždute atlape. Kitoje nuotraukos pusėje užrašas "draugei Šleivytei" Įdomi Žinoma dailininkė ir fotografė (apie ją)

Juozas Petrulis už atsisakymą tarnauti kariuomenėje buvo nuteistas ir kelis metus praleido kalėjime. Domėjosi kraštotyra. Karo metais dirbo aūšros muziejuje, organizavo etnografines ekspedicijas ir žydų gelbėjimą. Buvo puikaus žurnalo "Gimtasai kraštas" autorius Esperanto vadovėlio autorius kartu  su Ipolitu Cieška. 

apie J.Petrulį skaityti

Apie žydų gelbėjimą  Gelbėdamas žydus buvo susijęs su A. Kalendra ir E. Levinsku bei jiems padėjusiais žmonėmis.

Nors sėdėdamas Lietuvos kalėjime Petrulis suartėjo su komunistais bet visą gyvenima liko artimas tolstojininkų ir Esperanto idėjoms. kad santykiai su sovietų valdžia nebuvo paprasti rodo šis epizodas susijęs su 1968 metų tarptautioniu Esperantistų susitikimu Vilniuje

Kiek žinau tas renginys įvyko, nors paskaitoje Z. Sabalys sakė, kad Petrulis niekada nebuvo Esperantistų vadovu. taigi tą klausimą reiktų tikslinti. Paimta iš čia 

Tolstojininkų veikla sovietmečiu yra mažai tyrinėta. Galiu parekomenduoti paskaityti apie E. Levinsko mokinį Česlovą Vaupšą 


Error

default userpic

Your reply will be screened

Your IP address will be recorded 

When you submit the form an invisible reCAPTCHA check will be performed.
You must follow the Privacy Policy and Google Terms of use.